Mylimieji,
šiandien noriu pakalbėti apie kažką paprasto, kažką gražaus ir kažką giliai teisingo apie Dievą.
Kažką, apie ką daugelis iš mūsų niekada nemąstė, bet kas tyliai slypi už kiekvieno Jėzaus kada nors duoto pažado.
Štai kas tai yra:
Dievas turi daugiau būdų duoti gyvybę, nei pasaulis turi būdų ją atimti.
Ir dėl to mirtis nėra pabaiga, liga nėra pabaiga, klaidos nėra pabaiga, o tragedija nėra pabaiga.
Paanalizuokime tai lėtai.
1. Pasaulis, kurį matome, nėra vienintelė istorija, kurią Dievas gali parašyti
Daugelis iš mūsų gyvenimą įsivaizduoja kaip tiesų kelią.
Tu gyveni, eini tuo keliu, tada miršti, ir kelias baigiasi.
Bet Dievo požiūris skiriasi nuo mūsų.
Dievas nestovi ant kelio.
Jis sukūrė tą kelią.
Jis gali tave pakelti, pastumti į priekį arba nuvesti į visiškai kitą vietą.
Pagalvok apie patyrusį sodininką.
Jei augalas auga netinkamoje vietoje – per daug šešėlio, per daug piktžolių –
sodininkas jo neišmeta.
Jis švelniai jį ištraukia ir pasodina ten, kur jis gali klestėti.
Būtent taip Dievas elgiasi su žmonėmis.
2. Jėzus pakėlė žmones, perkelkdamas juos į geresnes istorijas
Pažvelkime į stebuklus.
Kai Jėzus išgydė aklą, sergantį ar luošą žmogų,
Jis ne tik „pataisė“ pažeistą dalį.
Ne – Jis suteikė jiems gyvenimą, kuriame ligai nebebuvo vietos.
Jis įtraukė juos į geresnę istoriją
nei ta, kurią jiems buvo parašęs jų kentėjimas.
Štai kodėl Jėzus kai kuriems iš jų pasakė:
„Eik ir daugiau nebegrūsk.“
Nes išgydymas jiems suteikė naują pradžią,
o ne nesunaikinamą kūną.
Jie buvo perkelti į priekį,
bet vis dar gyveno pasaulyje, kuriame egzistuoja liga ir mirtis.
3. Lozorius buvo prikelts – bet mirtis jam vis dar egzistavo
Pagalvokite apie Lozorių.
Jėzus jį prikėlė, bet Lozorius vėliau vėl mirė.
Kodėl?
Nes Jėzus perkėlė jį į geresnį momentą, bet vis dar į tą patį pasaulį.
Pasaulį su laidotuvėmis.
Pasaulį su ligomis.
Pasaulį, kuriame mes senstame.
Jėzus suteikė Lozoriui daugiau gyvenimo – bet ne amžiną gyvenimą.
4. Jėzaus prisikėlimas buvo visiškai kitoks
Bet kai pats Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, įvyko kažkas tikrai naujo.
Jo prisikėlimas nebuvo toks kaip Lozoriaus.
Ne „antroji galimybė“ žemiškajame gyvenime.
Ne laikinas sugrįžimas.
Jėzus prisikėlė į pasaulį, kur mirties visai nėra.
Jis prisikėlė į istoriją, kurioje niekada nekabėjo kryžius, kurioje Jį niekada neperdūrė vinys, kurioje nėra vietos puvimui ir silpnumui.
Štai kodėl mokiniai sakė:
- Jis pasirodė iš niekur.
- Užrakintos durys Jo nesustabdė.
- Kartais jie Jį atpažindavo, kartais – ne.
- Jis ateidavo ir išeidavo, nereikalaudamas vietos miegoti.
Kodėl?
Nes Jėzus ne tik vėl buvo gyvas – Jis gyveno pasaulyje, kuris neveikia pagal mūsų taisykles.
Jis įžengė į jų pasaulį iš vietos, kur mirtis neturi galios.
5. „Aš einu jums paruošti vietos“ reiškia daugiau nei namus danguje
Jėzus pasakė:
„Aš einu jums paruošti vietos…
kad ten, kur aš esu, ten ir jūs būtumėte.“
Tai nebuvo poetiškas būdas kalbėti apie debesis ir auksines vartus.
Jis turėjo omenyje kažką daug didingesnio:
„Aš einu į priekį į pasaulį, kur mirtis negali manęs paliesti—
ir aš ruošiu tą pasaulį jums.“
Jis ruošia jums gyvenimą, kuriame niekas, kas kada nors jus sužeidė, neturi paskutinio žodžio.
Ne tragedija.
Ne liga.
Ne senatvė.
Ne blogi sprendimai.
Ne kapas.
Jis ruošia vietą, kur nė viena iš tų dalykų neturi jokios galios.
6. Prisikėlimas nėra Dievo taisymas to, ką sugadino šis pasaulis—
tai Dievas, suteikiantis jums gyvenimą, kurio šis pasaulis negalėjo jums duoti
Kai mirštate, jūsų istorija šiame pasaulyje baigiasi.
Bet prisikėlimas reiškia, kad Dievas perkelia jus į istoriją, kurią Jis jums parašė nuo pat pradžių—istoriją, kurioje jūs gyvenate, tikrai gyvenate, niekada daugiau nebijodami mirties.
Dievas nesugrąžina jūsų sielos į pažeistą kūną. Jis pakelia tave, kaip švelnus sodininkas, ir pasodina tave savo karalystės dirvoje, kur tu tampi tuo, kuo visada buvai lemtas būti.
7. Net negimę gyvens
Kai kurie žmonės miršta dar nespėję įkvėpti.
Kai kurie – dar nespėję vaikščioti.
Kai kurie – dar nespėję nieko pasirinkti.
Ar jie pamiršti?
Ne.
Dievas gali jiems suteikti gyvenimą pasaulyje, kur jie gimė, kur jie gyvena, kur auga, kur klesti.
Nes Dievas nėra ribojamas pasaulio, kuris juos nuvylė.
8. Tavo istorija nesibaigia kape
Mylimieji, kai mirsite, jūs neprisikelsite toje pačioje kančios istorijoje.
Jūs neatsibudsite sugriautame pasaulyje.
Dievas jus pastatys ten, kur:
- gyvenimas nugali,
- džiaugsmas yra natūralus,
- skausmas neįmanomas,
- o mirtis neturi jurisdikcijos.
Tai yra prisikėlimas.
Tai yra Kristaus pažadas.
Tai yra evangelijos viltis.
Jėzus buvo pirmasis, kuris įžengė į tą nemirtingą pasaulį.
Ir Jis paliko duris atviras už savęs.
Išvada: Dievas turi daugiau pasaulių nei mūsų žaizdų
Mes dažnai klausiame:
- „Kaip Dievas gali atnešti gyvenimą, kai tiek daug prarasta?“
- „Kaip Jis gali atkurti tai, ką laikas suėdė?“
- „Kaip Jis gali išgelbėti gyvenimą, kuris neturėjo galimybės prasidėti?“
Štai atsakymas:
Dievas turi daugiau pasaulių nei mūsų žaizdų.
Daugiau ateities nei mūsų nesėkmių.
Daugiau gyvenimo nei mirtis kada nors galėtų atimti.
O Kristus —
pirmasis iš mirusiųjų prisikėlęs —
nuėjo pirmiau, kad paruoštų jums vietą pasaulyje, kur niekas nemiršta.
Amen.