Pamokslas: „Kur nieko negalima paslėpti“
(apie Mato 6:19–21)
„Nekraukite sau lobių žemėje,
kur kandys ir rūdys ėda,
kur vagys įsilaužia ir vagia.
Bet kraukite sau lobius danguje,
kur nei kandys, nei rūdys ėda,
ir kur vagys neįsilaužia ir nevagia.
Nes kur tavo lobis, ten bus ir tavo širdis.“
1. Slėptuvių pasaulis
Galilėjos kaimuose, kur kalbėjo Jėzus, gyvenimas buvo trapus.
Namai buvo statomi iš molio; sienas buvo galima pramušti kastuvu.
Pinigai buvo užkasti žemėje, nes nebuvo spynų, bankų ir ilgalaikio saugumo.
Visi žinojo, ką reiškia pabusti ir rasti skylę sienoje, o lobį dingusį.
Taigi, kai Jėzus pasakė: „Nekraukite turtų žemėje“, minia negirdėjo poezijos.
Jie girdėjo savo pačių baimių aidą.
Jie žinojo, kad šiame pasaulyje viskas, kas vertinga, turi būti paslėpta –
o viskas, kas paslėpta, jau pusiau prarasta.
2. Tikroji vagystės prigimtis
Tačiau Jėzus ne tik perspėjo juos apie plėšikus.
Jis atskleidė kai ką gilesnio apie pačią vagystės prigimtį.
Mums vagystė reiškia atėmimą. Senovės protui vagystė reiškė slėpimąsi. Vagis yra tas, kuris pražudo daiktus.
Jis pašalina juos iš atviros gyvenimo tvarkos ir užrakina juos paslaptyje.
Ir argi ne tiesa, kad visas blogis prasideda būtent taip?
Slėpiantis?
Nuodėmė slepiasi, meilė maskuojasi, puikybė prisidengia dorybe.
Net mes, teisėti savo turto savininkai, mėgdžiojame vagį. Mes slepiame tai, ką turime; saugome tai už sienų ir seifų;
uždengiame savo širdis, kad niekas nematytų to, ką iš tikrųjų vertiname.
3. Žemė kaip slaptumo elementas
Pati žemė tampa bendrininke.
Mes kapstomės į ją, kad paslėptume savo monetas, kad palaidotume savo baimes, kad pridengtume savo gėdą.
Tačiau ta pati žemė sąmokslauja su vagimi; ji slepia ir lobį, ir tą, kuris jį paėmė.
Būtent tai, kas žada saugumą, tampa praradimo priemone.
Kandys ir rūdys – tie tylūs naikintojai – yra gimę iš to paties elemento.
Jie veikia tamsoje, nematomoje vietoje, slapta prarydami grožį.
To meto neišprususiam protui jie buvo ne chemijos, o slėpimo agentai:
kandys slepia audinio grožį, rūdys – metalo blizgesį.
4. Dangus kaip skaidrumo karalystė
Tada ateina lūžio taškas.
Jėzus kalba apie vietą, kur „vagys nesiartina“.
Ir čia Jis neturi omenyje geresnių sargybinių ar storesnių sienų.
Jis turi omenyje pasaulį, kuriame nėra kur pasislėpti.
Dangus yra atvirumo karalystė.
Tai gryno matomumo karalystė, kur viskas stovi prieš Dievo veidą.
Tokiame pasaulyje vagystė neįmanoma – ne todėl, kad nėra vagių,
bet todėl, kad nėra šešėlių, kuriuose jie galėtų judėti.
Nieko negalima palaidoti; niekas negali išnykti.
Kiekviena širdis, kiekvienas darbas, kiekvienas ketinimas gyvena šviesoje.
5. Didysis pokytis
Taigi Jėzus apverčia mūsų įprastą išmintį.
Manome, kad turime saugoti tai, ką turime; Jis sako, kad turime valdyti tik tai, ko negalima paslėpti.
Manome, kad saugumas slypi slaptume; Jis sako, kad slaptumas yra puvimo pradžia.
Statome seifus ir sienas, tačiau mūsų nerimas didėja,
nes viskas, ką reikia paslėpti, jau yra neaišku.
Tačiau dangiškieji lobiai – gailestingumo, tiesos, užuojautos darbai – nebijo demaskavimo.
Galite juos rodyti; kuo daugiau juos rodote, tuo jie saugesni.
Jie priklauso dienos šviesai; jie klesti atviroje vietoje.
Štai kodėl Jėzus juos vadina „lobiais danguje“:
ne todėl, kad jie saugomi kitur,
bet todėl, kad jie jau priklauso sričiai, kurioje nieko negalima prarasti.
6. Širdis ir jos kryptis
„Kur tavo lobis, ten bus ir tavo širdis.“
Širdis visada traukia prie to, ką slepia ar atskleidžia.
Jei savo lobį laikysi tamsoje, tavo širdis taps tamsi.
Jei investuosi į tai, kas gyvena šviesoje, tavo širdis spindės.
Tavo širdies kryptį lemia tai, kaip ji myli.
Tad kaupti lobį danguje reiškia perkelti savo gyvenimą į atvirumą –
gyventi taip, kad nieko, ką myli, nereikėtų slėpti.
Tai laisvės pradžia, nerimo pabaiga, ramybės gimimas.
7. Kvietimas
Žinia, skirta pirmiesiems klausytojams ir mums, yra ta pati:
Išeikite iš slaptumo ekonomikos.
Iškeiskite savo paslėptas baimes į matomą tikėjimą.
Atneškite savo lobį į šviesą, kur kandys ir rūdys neturi galios,
ir kur vienintelis reikalingas saugumas yra pačios tiesos spindesys.
Nes Dangaus Karalystė nėra saugoma – ji yra skaidri.
Ir siela, kuri mokosi gyventi nesislėpdama, jau į ją įėjo.