Mato evangelijoje 7:21 Jėzus Kristus pateikia stulbinančią ir nerimą keliančią išraišką:
„Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.“
Iš pirmo žvilgsnio mokymas atrodo paprastas: žodinio išpažinimo nepakanka; reikia paklusnumo. Tačiau tą akimirką, kai klausiame, kas tiksliai yra „Tėvo valia“, ištrauka atsiskleidžia į kažką daug gilesnio – ir daug labiau vieningo Evangelijose, nei dažnai pripažįstama.
Tėvo valia nėra paslėpta
Tėvo valia nėra dviprasmiška. Ji aiškiai apreikšta dieviškajame pareiškime, užrašytame Evangelijose:
„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi; jo klausykite.“
Ši akimirka, išsaugota tokiuose pasakojimuose kaip Mato evangelija 17:5, veikia kaip paaiškinimo raktas. Pats Tėvas apibrėžia savo valią: klausyti Sūnaus.
Taigi, Mato 7:21 įsakymas nėra abstraktus moralizmas. Tai konkretu ir kryptinga:
- Vykdyti Tėvo valią = klausyti Kristaus
- Klausyti Kristaus = sekti Juo
Struktūra yra vientisa. Nėra jokio skirtumo tarp Tėvo ir Sūnaus, nėra konkuruojančios valdžios, nėra padalinto kelio.
Ką reiškia klausyti Kristaus?
Klausymasis, Evangelijos prasme, nėra pasyvus klausymasis. Tai įkūnytas paklusnumas. O ko Kristus nuolat įsako?
Visuose Jėzaus Kristaus mokymuose vėl ir vėl pabrėžiamas atpažįstamas modelis:
- Tapkite kaip maži vaikai (nuolankumas prieš statusą)
- Tarnaukite kitiems, o ne juos dominuokite
- Atsisakykite savęs, o ne tvirtinkite save
- Ir svarbiausia: pakluskite Tėvui ir garbinkite Jį kaip vienintelį tikrąjį Dievą
Todėl sekti Kristumi reiškia ne tik Juo žavėtis ar net Jį išpažinti – tai įžengti į Jo gyvenimo modelį, kuris yra visiškas paklusnumas Tėvui.
Kristus nepozicionuoja savęs kaip alternatyvaus tikslo, bet kaip gyvo kelio, vedančio per paklusnumą Tėvui.
„Viešpatie, Viešpatie“ nesėkmė
Štai kodėl Mato 7:21 frazė „Viešpatie, Viešpatie“ atmetama. Ji atstovauja religijos formai, kuri yra:
- žodžiu taisyklinga,
- emociškai intensyvi,
- bet egzistenciškai tuščia.
Galima garsiai išpažinti Kristų ir vis tiek atsisakyti gyventi taip, kaip Jis gyveno. Toks išpažinimas tampa atsietas nuo paklusnumo – ir todėl atsietas nuo Tėvo valios.
Kritika nukreipta ne prieš patį Jėzaus vadinimą „Viešpačiu“, bet prieš išpažinimo pakeitimą transformacija.
Akivaizdi išimtis: kai priimamas „Viešpats“
Vis dėlto Evangelijos pateikia svarbų niuansą – tai, kas gali atrodyti kaip „kraštinis atvejis“.
Yra akimirkų, kai žmonės parpuola prieš Kristų, vadina Jį „Viešpačiu“ ir nėra atstumiami. Šios akimirkos paprastai įvyksta, kai Kristus:
- gydo ligonius,
- varo demonus,
- apreiškia dieviškąją valdžią.
Tokiais atvejais Kristaus pripažinimas „Viešpaties“ nėra tuščia kalba. Tai Dievo galios, pasireiškiančios per Jį, pripažinimas.
Čia nutinka kažkas gilaus:
Pagerbti Kristų dieviškosios galios veiksme iš tikrųjų reiškia pagerbti Tėvą, veikiantį per Jį.
Kaip pats Kristus ne kartą tvirtina:
- „Tėvas, kuris gyvena manyje, daro darbus“
- „Aš nieko nedarau iš savęs“
Todėl šiomis akimirkomis:
- Kristui skirtas garbinimas nėra izoliuotas nuo Tėvo
- Jis iš karto perkeliamas, taip sakant, į tikrąjį šaltinį
Štai kodėl toks pripažinimas nėra atmetamas – jis atitinka tiesą.
Vieninga vizija
Išryškėja giliai vieninga teologinė vizija:
- Tėvo valia – kad mes klausytumei Sūnaus
- Sūnaus mokymas – kad mes paklustume Tėvui
- Tikras tikėjimas yra paklusnumo judesys, o ne vien tapatybės deklaracija
Taigi Mato 7:21 tampa ne įspėjimu apie nepakankamą tikėjimą, o apie netinkamą pabrėžimą:
Į karalystę įeina ne tie, kurie kalba teisingai,
bet tie, kurie gyvena pagal Tėvo valią –
kuri apreikšta ir įkūnyta Sūnuje.
Išvada
Žodžiai „Viešpatie, Viešpatie“ nėra smerkiami dėl to, kad jie klaidingi, bet dėl to, kad jie gali būti teisingi kalboje ir klaidingi gyvenime.
Tik tada, kai jie kyla iš tikro Dievo darbo pripažinimo – ir yra sujungti su paklusnumu Tėvo valiai – jie tampa prasmingi.
Galiausiai Jėzaus Kristaus mokymas nepalieka vietos atskyrimui tarp tikėjimo ir veiksmo:
Klausytis reiškia sekti.
Sekti reiškia paklusti.
O paklusti reiškia vykdyti Tėvo valią.
Tik toks gyvenimas patenka į karalystę.