Mylimieji,
Kai Jėzus pažvelgė į tą mažą mokinių grupę ant kalvos šlaito ir tarė: „Jūs esate žemės druska“, Jis jiems ne komplimentus sakė. Jis atskleidė paslaptį: pasaulio ištvermė priklauso nuo teisiųjų kenčiančios meilės.
Senovės pasaulyje druska saugojo daiktus nuo sugedimo. Druska leido išsaugoti maistą. Druska padarė gyvenimą įmanomą, kai kitaip viska kita būtų sugedę. Ir Jėzus išdrįso pasakyti – ne karaliams, ne filosofams, ne galingiesiems, o paprastiems mokiniams, tokiems kaip jūs ir aš:
„Jūs išlaikote šį pasaulį.“
Bet kaip? Kas mus daro druska?
Vos prieš vieną atodūsį jis mums pasakė:
„Palaiminti jūs, kai jus niekina ir persekioja...“ (Mt 5, 11)
Druska atsiranda iš ten, kur nesitikime.
Druska atsiranda iš kūno.
Iš ašarų ir iš prakaito.
Mes gaminame druską, kai verkiame dėl kitų, kai mūsų širdys plyšta dėl engiamųjų, kai jaučiame tokią gilią užuojautą, kad ašaros krenta neprašytos. Druską gaminame tarnaudami, dirbdami kitų labui, kai mūsų energija liejama meilėje, o mūsų kaktos žiba ištikimo darbo prakaitu.
Tai yra karalystės druska – ašarų ir prakaito druska.
Taigi Jėzus šias dvi tiesas sujungia:
- Jūs būsite persekiojami
- Jūs esate žemės druska
Jis mums sako, kad mūsų išbandymai, mūsų žaizdos, mūsų neteisingos kančios nėra beprasmiai. Jie nėra veltui. Tai ne vien nelaimės. Tai yra tos vietos, kur Dievas iš mūsų gyvenimo ištraukia druską, kuri apsaugo pasaulį nuo griūties.
Pagalvokite apie pranašus – Jeremiją, kuris vos galėjo kalbėti neverkdamas; Amosą, kuris degė darbo ir pasipiktinimo prakaitu; Ezechielį, kuris nešė simbolinę naštą po maištingos kartos našta. Nė vienas iš jų neišsaugojo pasaulio kardu ar meistriškumu. Jie išsaugojo jį ašaromis, kurios negalėjo nekristi, ir prakaitu, kuris negalėjo netekėti.
Jų kančia išsaugojo Izraelį.
Jūsų kančia išsaugoja pasaulį.
Ir lygiai kaip druska apsaugo nuo puvimo, jūsų kantrybė priešiškame pasaulyje tampa paslėptu gailestingumu visiems aplinkiniams. Kiekviena ašara, išlieta dėl to, kad atsisakėte nekęsti... kiekvienas prakaito lašas, išlietas dėl to, kad atkakliai mylėjote... šie dalykai stiprina pasaulio moralinį audinį daug labiau nei armijos ar įstatymai.
Pasaulis išlieka, nes teisieji jo neapleido.
Todėl Jėzus perspėja:
„Jei druska praranda sūrumą, ji niekam netinka...“
Ką reiškia, kad druska praranda savo skonį?
Tai reiškia, kad mokinys, kuris neverkia ir netarnauja – kuris atsisako užuojautos, vengia aukos ir vengia persekiojimo – prarado būtent tai, kas suteikia pasauliui vilties.
Be užuojautos, be ašarų pasaulis tampa kietas ir trapus. Be tarnystės, be prakaito pasaulis puola į apatiją ir puvimą. Be teisiųjų kančios visuomenė pūva iš vidaus.
Druska, kuri negelia, druska, kuri neišsaugo, druska, kuri neišsilieja – Jėzus sako, kad ji niekam nenaudinga.
Tačiau Jis neapsiriboja druska. Jis tęsia:
„Jūs esate pasaulio šviesa.“
Ir tame pasaulyje šviesa reiškė ugnį. Žibintas buvo deganti liepsna. Ugnis suteikia šviesą prarasdama save, prarydama tą pačią alyvą, kuri ją palaiko. Taigi Jėzus mums duoda antrą paslaptį:
Druska išsaugo pasaulį, bet ugnis apreiškia Dievą. Ir abu reikalauja savęs atidavimo.
Jūsų ašaros tampa druska.
Jūsų prakaitas tampa druska.
Jūsų kančia tampa pasaulio konservantu.
O jūsų deganti meilė – jūsų noras atiduoti save – tampa pasaulio apšvietimu.
Jėzus sako:
„Tešviečia jūsų šviesa, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą.“
Jis nesako, kad jie šlovintų jus.
Nes kai žmonės mato gyvenimą, degantį pasiaukojančia meile, jie instinktyviai žvelgia pro liepsną ir šlovina Tą, kuris ją uždegė.
Todėl, mieli broliai ir seserys, neniekinkite ašarų, kylančių mylint nemylimus.
Neniekinkite prakaito, kylančio tarnaujant tiems, kurie negali jums atsilyginti.
Neniekinkite žaizdų, kylančių stovint su Kristumi pasaulyje, kuris Jam priešinasi.
Tai nėra pralaimėjimo ženklai.
Tai ženklai, kad jūs tampate tuo, kuo Jėzus jus jau sakė:
žemės druska ir pasaulio šviesa.
Pasauliui reikia jūsų ašarų.
Pasauliui reikia jūsų prakaito.
Pasauliui reikia jūsų ugnies.
O Tėvas, kuris mato slaptą, atlygins jums viešai, nes jūs saugote Jo kūriniją ir apreiškiate Jo šlovę pačia savo gyvenimo auka.
Amen.