Jono 9 ir Jono 11 – Instrumentalizmas prieš tikėjimą trapiu Mesiju
1. Prieštaravimas:
Jėzus sako, kad kančia įvyko „Dievo šlovei“, o tai reiškia, kad ji buvo numatyta.
Paneigimas:
„Dievo šlovei“ įvardija, kur įvyks atkūrimas, o ne kodėl kančia įvyko. Priežastis daroma prielaida, o ne nurodoma.
2. Prieštaravimas:
Jei Jėzus būtų atvykęs anksčiau, Lozorius nebūtų miręs – taigi delsimas buvo tyčinis.
Paneigimas:
Tai daro prielaidą, kad buvimas garantuoja prevenciją, ką Evangelija vėliau paneigia prie kryžiaus.
Mesijas, kuris pats gali mirti, nežada kitiems išvengti mirties.
3. Prieštaravimas:
Jėzus sako, kad džiaugiasi, jog ten nebuvo, įrodydamas pedagoginį delsimą.
Paneigimas:
Jis kalba retrospektyviai, o ne strategiškai.
Džiaugimas tinka pripažinimui, o ne orkestravimui.
4. Prieštaravimas:
Be instrumentinio tikslo kančia yra beprasmė.
Paneigimas:
Prasmė nereikalauja priežastingumo.
Kančios atperkamos atkūrimu, o ne pateisinamos naudojimu.
5. Prieštaravimas:
Seserys aiškiai tikėjo: „Jei būtumėte čia buvusios.“
Paneigimas:
Jos tikėjo prevencine galia, o ne trapiu Mesiju.
Tas tikėjimas žlunga, kai ateina mirtis.
6. Prieštaravimas:
Tačiau Jėzus dažnai reaguoja į tikėjimą stebuklais.
Paneigimas:
Taip – ir kartais jis reaguoja į užuojautą, net kai tikėjimas susvyruoja.
Tikėjimas nėra svertas; Dievas nėra sandorio dalyvis.
7. Prieštaravimas:
Šimtininkas yra išimtis, o ne taisyklė.
Paneigimas:
Šimtininkas atskleidžia tikrojo tikėjimo struktūrą: nuolankumą, neprisirišimą prie kitų, laiko kontrolės trūkumą.
Išimtys atskleidžia taisyklę.
8. Prieštaravimas:
Jėzus verkė, nes Lozorius buvo miręs.
Paneigimas:
Jis verkė sutikęs gedinčius žmones.
Dievas nepatiria mirties kaip pralaimėjimo, bet žmogišką sielvartą patiria kaip skausmą.
9. Prieštaravimas:
Marijos patepimas yra simbolinis, o ne teologinis supratimas.
Paneigimas:
Jėzus pareiškia savo ketinimą: palaidoti.
Ji priima Mesijo mirtį anksčiau nei mokiniai.
10. Prieštaravimas:
Ankstyvas Marijos patepimo paminėjimas yra tik literatūrinis sutrumpinimas.
Paneigimas:
Jonas sąmoningai naudoja laiko perkėlimą.
Tai pabrėžia tikėjimo vystymąsi, o ne pasakojimo patogumą.
11. Prieštaravimas:
Jei tikėjimas neužtikrina išgelbėjimo, kam skirtas tikėjimas?
Paneigimas:
Tikėjimas yra pasitikėjimas Dievo buvimu ir galutiniu atkūrimu, o ne izoliacija nuo kančios.
Anksčiau kryžius yra teologinė nesėkmė.
12. Prieštaravimas:
Jūsų požiūris silpnina stebuklus.
Paneigimas:
Jis juos pagilina.
Realybės atkūrimas yra didesnis nei reginys.
13. Prieštaravimas:
Jei Dievas nekontroliuoja laiko, istorija yra atsitiktinė.
Paneigimas:
Suverenitetas nėra mikrovaldymas.
Istorija yra sutvarkyta, nes Dievas ją pataisys, o ne todėl, kad Dievas sugalvoja kiekvieną tragediją.
14. Prieštaravimas:
Vėlinimas turi būti pamoka, kitaip jis beprasmis.
Paneigimas:
Vėlavimui nereikia pateisinimo Dievui.
Prasmė atsiranda be manipuliavimo.
15. Prieštaravimas:
Tai daro tikėjimą pasyvų.
Paneigimas:
Tai daro tikėjimą atsparų.
Tikėjimas Mesiju apsaugininku žlunga mirties metu; tikėjimas trapiu Mesiju ją išgyvena.
Išvados
Tikėjimas Mesiju apsaugininku:
tikisi prevencijos · interpretuoja vėlavimą · reikalauja rezultatų · pralaimi prie kryžiaus
Tikėjimas trapiu Mesiju:
priima mirtį · atmeta instrumentinę kančią · pasitiki buvimu · ištveria kryžių