Dalyviai
- PS – Klasikinio baudžiamojo pakaitinio atpirkimo šalininkas
- SI – Tarnavimo / tarpininkavimo aiškinimo šalininkas
Įžanginiai teiginiai
PS:
Mato 20:28 aiškiai teigiama, kad Jėzus atėjo „atiduoti savo gyvybę kaip išpirką už daugelį“. Išpirka yra mokėjimas. Žmonija turėjo skolą dėl nuodėmės, o Kristus sumokėjo tą skolą mūsų vardu. Tai yra pakaitinė atpirkimo teorija paprasčiausia forma.
SI:
Problema yra ne žodis išpirka—o prielaida, kad išpirka prilygsta teisiniam skolos grąžinimui. Šis posakis pasirodo mokymo apie didybę per tarnavimą kulminacijoje, o ne diskursuose apie dieviškąsias teisingumo sistemas. Jėzus iliustruoja kiek toli gali nueiti tarnystė, o ne aiškina kosminės skolos padengimo mechanizmą.
1 raundas: Kontekstas
PS:
Net jei kontekstas yra tarnystė, tai neatmeta atpirkimo galimybės. Jėzus vienu sakiniu gali tiek mokyti nuolankumo, tiek aiškinti išgelbėjimą.
SI:
Tik šios ištraukos logika juda tik viena kryptimi:
Didybė → Tarnavimas → Visiškas savęs atidavimas.
Nėra jokio perėjimo prie teisinių kategorijų. Nėra jokios užuominos apie kaltę, bausmę, teisingumą, rūstybę ar atlygį. „Išpirka“ yra tarnavimo kraštutinis taškas, o ne į tekstą įterpta teologinė sistema.
Be tekstinių žymių negalima staiga keisti sistemų.
2 raundas: „Išpirkos“ reikšmė
PS:
Tačiau graikų kalboje λύτρον (išpirka) reiškia kainą, sumokėtą už išlaisvinimą. Tai, pagal apibrėžimą, yra pakeitimas.
SI:
Tai reiškia išlaisvinimą, nebūtinai teisinį atlygį.
Išpirka gali įvykti įsiterpiant – pastatant save ten, kur kitas būtų žuvęs. Jei aš atsistosiu priešais budelio strėlę, aš būsiu „išpirkęs“ aukos gyvybę, niekam nemokėdamas ir nepatenkindamas jokių reikalavimų.
Tai nėra atpirkimas.
Tai yra meilė, pasirenkanti pavojų.
3 raundas: Ar tai atpirkimas?
PS:
Jei Kristus miršta, kad kiti galėtų gyventi, tai yra pakeitimas. Pakeitimas numato atpirkimą.
SI:
Ne. Pakeitimas yra kategorija; atpirkimas yra konkreti teisinė pakeitimo forma.
- Atpirkimas = pažeisto reikalavimo atlyginimas
- Įsikišimas = žalos prisiėmimas, siekiant išvengti gyvybės praradimo
Jėzus apibūdina antrąjį, o ne pirmąjį.
Atpirkimui reikalingas kreditorius.
Jėzaus kalboje kalbama apie artimus.
4 raundas: Jono evangelija kaip kryžminis apklausimas
SI:
Jono evangelijos 18:8 eilutėje Jėzus sako:
„Jei manęs ieškote, paleiskite šiuos vyrus.“
Ar tai yra pakaitinis aukojimas?
PS:
Taip, ribota prasme.
SI:
Būtent. Ir niekas to nevadina atpirkimu.
Jokia skola nėra sumokėta.
Teisingumas nėra patenkintas.
Jėzus tiesiog žengia į priekį, kad kiti būtų išgelbėti.
Tai yra Mato 20:28, įgyvendintas realiu laiku.
5 raundas: Moralės hierarchijos problema
PS:
Bausmės pakeitimas išsaugo Dievo teisingumą, tuo pačiu išreiškia Dievo meilę.
SI:
Iš tiesų tai sukuria moralinį prieštaravimą.
Jei Kristus sumoka žmonijos skolą:
- Jis tampa morališkai pranašesnis už atleistuosius
- Jis taip pat pranoksta kreditorių, atleidžiant reikalavimą
Bet kreditorius yra Dievas Tėvas.
Arba:
- Sūnus morališkai pranoksta Tėvą
- Arba Tėvas reikalauja atlygio, kurį Sūnus atlygina
Jėzus niekada taip neapibūdina savo misijos.
Jis sako: „Kas mane matė, tas matė Tėvą.“
Tarnavimas išsaugo vienybę.
Teisinis atlygis ją suskaido.
6 raundas: Ar tai sumenkina kryžiaus reikšmę?
PS:
Be baudžiamojo pakeitimo kryžius praranda savo išgelbėjimo būtinybę.
SI:
Ne — jis atgauna savo etinę svarbą.
Kryžius tampa:
- Ne sandoriu, kurį gali atlikti tik Kristus
- Bet galutiniu atskleidimu, kaip veikia meilė
Jėzus atiduoda savo gyvybę ne todėl, kad tik jis gali,
bet todėl, kad būtent taip elgiasi meilė, kai ji pasiekia ribą.
Tai nesilpnina išgelbėjimo.
Tai daro jį pavyzdžiu, kurį galima sekti.
7 raundas: Ar kas nors gali tai padaryti?
PS:
Tik be nuodėmės būtybė gali atpirkti kitų nuodėmes.
SI:
Būtent – ir tai įrodo, kad tai nėra atpirkimas.
Kiekvienas gali stoti prieš pavojų, kad apsaugotų kitą.
Kiekvienas gali paaukoti savo gyvybę, kad kitas galėtų gyventi.
Jėzus tai pateikia kaip pavyzdį, o ne išimtį:
„Sekite manimi.“
Jei išgelbėjimas priklausytų nuo metafizinio sugebėjimo, kurio niekas kitas net negalėtų pasiekti, Jėzaus etika virstų paprastu stebėjimu.
Baigiamosios pastabos
PS:
Išpirkos posakis nurodo dievišką mainą, kai Kristus mūsų vietoje prisiima bausmę, patenkindamas teisingumą ir užtikrindamas atleidimą.
SI:
Išpirkos posakis nurodo gyvenimą, praleistą be jokių išlygų—meilę, kuri įsikiša, prisiima nuostolius ir atsisako išsaugoti save kito sąskaita.
Atpirkimas reiškia sąskaitų suvedimą.
Jėzus kalba apie tarnavimą, kol nebeliks nieko.
Mato 20, 28 nėra įrašas buhalterinėje knygoje.
Tai yra išgyventa etika, išplėtota iki pačios toliausios ribos.