Angliškas žodis „velnias“ (devil) anglų kalboje neturi savaiminės reikšmės, nes tai skolintas žodis – kilęs iš graikų kalbos žodžio διάβολος (diábolos). Norėdami suprasti „velnią“, turime suprasti patį žodį taip, kaip jis iš pradžių reiškėsi prieš vėlesnius religinius ir kultūrinius perėjimus.
1. Graikiška šaknis: διά + βάλλω
Senovės graikų kalbos terminas διάβολος iš tiesų sudarytas iš:
- διά (diá) – „per“, „skersai“, „iš vienos pusės į kitą“, „visiškai“
- βάλλω (ballō) – „mėtyti“, bet iš pradžių buvo „smogti“, „smogti“, „gelti“, „mėtyti ką nors taip, kad tai prasiskverbtų“
Graikų kalbos žodynai tai atspindi:
- βάλλω → „mėtyti su ketinimu pataikyti“, „smogti“, „mėtyti“.
- Tai ne atsitiktinis ar nerūpestingas mėtymas; tai tikslingas mėtymas.
Daugelyje kalbų „mėtymas“ istoriškai yra žodžio „smūgis/geluonis“ pratęsimas. Protoindoeuropiečių kalboje ir keliose dukterinėse kalbose vyksta ši semantinė raida:
- Lietuvių kalbos veiksmažodis gelti („gelti“) turi paralelių su veiksmu „durti“.
- PIE šaknis gwelh₃ (perdurti, durti) semantiškai yra toje pačioje konceptualioje srityje kaip ir ankstyvoji βάλλω reikšmė.
Taigi, βάλλω ≈ sviesti ką nors į taikinį taip, kad jis prasiskverbtų arba sužalotų.
2. Ką iš tikrųjų reiškia „διά“?
Esminė mintis yra tokia:
- „διά“ žymi judėjimą iš vieno galo į kitą, per visą kažko objektą.
- Tai reiškia prasiskverbimą, kruopštumą, ribos peržengimą arba struktūros prasiskverbimą.
Klasikinėje graikų kalboje:
- διά λίθου = „per akmenį“
- διά πυρός = „per ugnį“
- Galiausiai, metaforiškai → „kiekvieną“, „visiškai“, „nuodugniai“, „naudojant“.
Taigi διά + βάλλω pažodžiui reiškia kažko pervėrimą tiksliniu smūgiu.
Metafora „nuo A iki Z objekto“ tiksliai atitinka graikų prasmę.
3. Tiesioginė διάβολος reikšmė
Taigi, jei atimsime vėlesnes teologines reikšmes, tiesioginė, primityvi reikšmė yra:
„Tas, kuris perveria“,
„Geliantis“,
„Tas, kuris perveria žmogų“,
„Tas, kuris atakuoja skersai, perverdamas“.
Tai dar ne „velnias“ su ragais ir uodega. Tai funkcinis žodis, apibūdinantis priešišką veiklą.
4. Kaip tai tapo „kaltintojas“ arba „šmeižikas“
Graikų mąstyme psichinė ar socialinė žala suvokiama kaip savotiškas pervėrimas.
„Persmeigti“ ką nors žodžiais = pulti jų sąžiningumą, pralaužti jų gynybą, „smogti“ apgaulingus ar žalingus kaltinimus.
Taip išsivysto perkeltinė reikšmė:
διάβολος → tas, kuris puola mesdamas kaltinimus žmogaus reputacijai, ryžtui ar aiškumui.
Štai kodėl standartinis vertimas yra „šmeižikas“, „kaltintojas“, tačiau jame išlaikoma pagrindinė smurtinė pervėrimo metafora.
5. Teologinis pritaikymas: gundytojas kaip „perveriantis“
Pagunda biblinėje mintyje nėra tiesiog kažko malonaus pasiūlymas. Tai bandymas rasti silpną žmogaus sielos vietą – neapsaugotą vietą – kur gali įvykti „perdūrimas“.
- Pagunda visada yra tikslinis maitimas/smeigimas.
- Ji nukreiptas į psichologinę, moralinę ar dvasinę silpnąją vietą.
- Ji siekia prasiskverbti kiaurai žmogų, o ne atšokti.
Ir kai evangelijose kalbama apie velnią, gundantį Jėzų, graikų samprata puikiai tinka:
Diábolos bando perverti Jėzų – taikiais psichologiniais ir dvasiniais „mėtymais“, žadėdamas kažką gero, kas iš tikrųjų yra destruktyvu.
Tačiau evangelijos esmė yra tokia:
Jėzus neleidžia smūgiui prasiskverbti. Sviedinys pataiko, bet neperveria.
Taigi:
- Velnias nėra tik „įasmenintas blogis“.
- Velnias yra „tas, kuris bando perverti jūsų sąžiningumą apgaule“.
Tačiau:
„Jėzus neleido sau būti pervertas“.
Būtent taip tai būtų supratęs graikiškai kalbantis asmuo.
6. Senesnė indoeuropiečių kilmė
Taigi, bendra trajektorija yra tokia:
- Daugelis indoeuropiečių kalbų sieja mėtymą, smūgį ir gelimą.
- Lietuvių kalbos įrodymai yra ypač vertingi, nes lietuviai dažnai išsaugo senesnę indoeuropiečių kalbos semantiką.
- Pagrindinis įvaizdis yra sviedinys, jėga paleistas į taikinį, kad jį perverstų.
Taigi velnias yra ne tik „šmeižikas“ teisine prasme, nei tik „gundytojas“ moraline prasme. Šios vėlesnės reikšmės yra antrinės, metaforinės senesnio priešiško įsiskverbimo, smūgio, įgėlimo įvaizdžio evoliucijos.