1-as prieštaravimas:
Jėzus aiškiai teigia universalų moralinį principą: smurtas veda prie smurto.
Atsikirtimo argumentas:
Šis aiškinimas neatitinka nei konteksto, nei logikos. Empiriškai teiginys yra klaidingas: daugelis smurtaujančių žmonių nemiršta smurtu, o daugybė nesmurtinių žmonių miršta nuo smurto. Jėzus nemoko kažkokių sociologinių bendrybių, ypač ne krizės metu. Konteksto požiūriu, Mato evangelijos 26 skyriaus scena vaizduoja vykstantį areštą, kai kraujas jau pralietas. Jėzus reaguoja į tiesioginį teisinį ir egzistencinį pavojų, o ne siūlo aforizmus. Jo žodžių interpretavimas kaip patarlės atima iš jų situacinį tikslumą ir paverčia Jėzų moraliniu lozungistu – kažkuo visiškai svetimu jo mokymo stiliui.
2-as prieštaravimas:
Jei tai teisinė maksima, Jėzus, regis, pateisina žudymą savigynai.
Atsikirtimo argumentas:
Maksima nepateisina žudymo; ji panaikina kaltę. Šis skirtumas yra labai svarbus. Teisinė maksima negiria veiksmo – ji apibrėžia atsakomybę. Jėzus nesako, kad nužudyti kalaviją nešiojantįjį yra gerai, teisinga ar pagirtina. Jis teigia, kad kai kas nors paima kalaviją, jo mirtis kalaviju nesukelia jokių teisinių ar moralinių pretenzijų. Tai nėra moralinis pritarimas; tai moralinis apleidimas. Kardą nešiojantis asmuo atsiduria už sferos, kurioje reikalingas pateisinimas, raudojimas ar protestas, ribų.
3-as prieštaravimas:
Ši interpretacija kenkia platesnei Jėzaus taikos ir nesmurto žinutei.
Atsikirtimo argumentas:
Priešingai, ji ją radikalizuoja. Moralinis pacifizmas teigia, kad smurtas yra blogas, nes jis veda prie blogų pasekmių. Jėzaus žodžiai yra daug gilesni: smurtas yra blogas, nes jis sunaikina jį naudojančio asmens moralinį statusą. Problema yra ne tik tai, ką smurtas daro kitiems, bet ir tai, ką jis daro pačiam smurtautojui. Paimti kalaviją reiškia tapti neapsaugotam, neapgailėtinu ir nereikalingu. Tai nėra pragmatiškas argumentas už taiką; tai ontologinis įspėjimas apie savęs sunaikinimą.
4-as prieštaravimas:
Jėzus tik pranašauja, kas nutiks Petrui, jei jis tęs – jis nepateikia jokio teisinio pareiškimo.
Atsikirtimo argumentas:
Šiuo metu pranašystė būtų nereikšminga ir netgi žiauri. Petras jau žino, kad smurtas yra pavojingas. Ko jis nemato, tai dvasinės kalavijo įvedimo pasekmės. Jėzaus žodžiai nėra orientuoti į ateitį pranašiška prasme, o deklaratyvūs teisine prasme. Jis nesako „tikriausiai taip atsitiks“, bet „taip paskirstoma atsakomybė“. Pranašystės guodžia arba perspėja; teisinės maksimos apibrėžia sąlygas. Jėzus apibrėžia sąlygą, į kurią Petras ruošiasi patekti.
5-as prieštaravimas:
Šis aiškinimas neigia teisėtą savigyną kaip moralinę kategoriją.
Atsikirtimo argumentas:
Teisingai – ir sąmoningai. Teisinė maksima yra abejinga subjektyviems pasakojimams, tokiems kaip „savigyna“, „būtinybė“ ar „išimtinės aplinkybės“. Jėzus nesileidžia į diskusijas apie proporcingumą ar pateisinimą. Kai kalavijas paimamas, moralinė teritorija visiškai pasikeičia. Nuo tos akimirkos kalaviją nešiojantis asmuo negali kreiptis į dangų, jei yra nužudytas. Taip yra ne todėl, kad savigyna visada yra amorali, bet todėl, kad smurtas panaikina teisę protestuoti prieš smurtą. Kaina yra totalinė.
6-as prieštaravimas:
Jei taip yra, Jėzus, regis, nesirūpina neteisybe – jis leidžia smurtautojams laimėti.
Atsikirtimo argumentas:
Jėzų labai jaudina neteisybė, todėl jis atsisako smurtinio pasipriešinimo. Smurtas jo mirtį paverstų teisiškai nereikšminga ir dvasiškai nebylia. Ginkluotas Jėzus tampa maištininku; neginkluotas Jėzus tampa kaltinimu valdžiai. Atsisakydamas kardo, Jėzus užtikrina, kad neteisybė liktų matoma, smerktina ir už ją būtų galima atsakyti. Smurtas nedemaskuoja neteisybės – jis ją sugeria į chaosą.
7-as prieštaravimas:
Jūsų interpretacija kardą nešiojantį asmenį paverčia „beverčiu“, o tai atrodo nesuderinama su Jėzaus užuojauta.
Atsikirtimo argumentas:
Tai neteisingai supranta užuojautą. Būtent Jėzaus užuojauta motyvuoja įspėjimą. Kardą nešiojančio asmens paskelbimas „nevertu gedėjimo“ yra ne panieka, o diagnozė. Jėzus nesako, kad kardą nešiojantis asmuo neturi vidinės vertės; jis sako, kad paimdami kardą, jie patenka į būseną, kai niekas neprivalo jų ginti ar liūdėti dėl jūsų. Ta būsena yra siaubinga – ir Jėzus įsikiša, kad Petras į ją nepatektų. Įspėjimas egzistuoja, nes Petras yra svarbus.
8-as prieštaravimas:
O kaip dėl nekaltų žmonių, kurie miršta smurtu, nors ir neėmė kalavijo? Ar tai neprieštarauja maksimai?
Atsikirtimo argumentas:
Tai ją patvirtina. Maksima teigia, kad jei paiimi kalaviją ir miršti nuo jos, neužduodami jokie klausimai. Ji nesako, kad nuo kalavijo miršta tik kalavijo nešiotojai. Kai žudomi nesmurtiniai žmonės, klausimų daugėja. Pridedama kaltė. Priskiriama atsakomybė. Dangus protestuoja. Tokios mirtys nėra beprasmės. Tai yra skirtumas tarp paniekinamos mirties ir kankinystės.
9-as prieštaravimas:
Kodėl Jėzus taikė tokią griežtą teisinę logiką savo mokiniams?
Atsikirtimo argumentas:
Nes mokiniams statymai yra didesni, o ne mažesni. Jėzus netvarko viešosios etikos; jis saugo jam patikėtas sielas. Kai Petras išsitraukia kalaviją, Jėzus mato ne drąsą, o dvasinį žlugimą. Jis sustabdo Petrą ne tam, kad išgelbėtų kareivius, net ne tam, kad išgelbėtų save, o tam, kad išgelbėtų Petrą nuo tapimo tuo, kurio mirtis nieko nereikštų. „Padėk kardą atgal“ yra pastoracinio griežtumo aktas.
10-as prieštaravimas:
Ši interpretacija yra per šalta, per daug teisinė, per daug nebūdinga Jėzui.
Atsikirtimo argumentas:
Ji atrodo šalta, nes atskleidžia tai, ką mes mieliau moralizuojame, kad nukreipti dėmesį. Jėzus nėra sentimentalus smurto atžvilgiu. Jis yra tikslus. Jo meilė nesušvelnina realybės; ji ją išaiškina. Posakis yra griežtas, nes tiesa, kuria jis įvardija, yra griežta: griebimasis smurto ne tik rizika mirtimi – jis sunaikina moralinį statusą. Jėzaus gailestingumas slypi ne tame, kad pateisina tą realybę, bet tame, kad sustabdo savo mokinį prieš į ją įžengiant.