1 prieštaravimas:
Jėzus pirmiausia buvo išminties mokytojas, kalbėjęs palyginimais ir aforizmais, o ne įstatymų leidėjas.
Atsikirtimas:
Tai apverčia Evangelijos tvarką. Išminties mokytojas apmąsto realybę; įstatymų leidėjas ją konstatuoja. Jėzus ne kartą pakeičia Įstatymo centrą savimi: „Bet aš jums sakau.“ Jis nekomentuoja Toros – jis priima privalomus sprendimus, kurie iš naujo apibrėžia atsakomybę. Palyginimai yra išimtis, o ne taisyklė, ir netgi jie veikia teisiškai, atskleisdami, kas yra pasmerktas pagal savo pasirinkimą. Jo trumpi, griežti posakiai nėra apmąstanti išmintis, o deklaratyvus įstatymas.
2 prieštaravimas:
Teisinė kalba yra svetima Jėzaus meilės ir gailestingumo žiniai.
Atsikirtimas:
Gailestingumas be įstatymo yra sentimentalumas. Jėzaus gailestingumas yra galingas būtent todėl, kad jis veikia įstatymo viduje, o ne jį sustabdo. Įstatymas įvardija atsakomybę; gailestingumas įsikiša prieš visišką konfiskavimą. Kai Jėzus sustabdo Petrą nuo kalavijo naudojimo, jis elgiasi gailestingai, neleisdamas jam patekti į teisiškai beviltišką padėtį. Gailestingumas nepanaikina įstatymo – jis gelbsti nuo jo pasekmių.
3 prieštaravimas:
Tokie posakiai kaip „imk kalaviją, žuk nuo kalavijo“ yra akivaizdžiai patarliniai, o ne teisiniai.
Atsikirtimas:
Patarlės apibūdina tendencijas; Jėzaus posakis priskiria atsakomybę. Teiginyje nesakoma, kad smurtas paprastai veda į mirtį, bet kad kalavijo paėmimas panaikina protestą prieš mirtį. Tai teisinė logika, o ne moralinis stebėjimas. Forma yra suspausta, nes įstatymas pats savęs nepaaiškina – jis skelbia sąlygas. Štai kodėl posakis veikia absoliučiai ir be išimčių.
4 prieštaravimas:
„Kur lavonas, ten susirenka maitvanagiai“ akivaizdžiai yra metaforinis vaizdinys, o ne įstatymas.
Atsikirtimas:
Teisinės maksimos dažnai naudoja konkrečius vaizdinius būtent atsakomybei nustatyti. Vaizdinys nėra estetinis; jis yra teismo ekspertizė. Maitvanagiai nekaltinami, nes maitinimasis maita reikalauja jau įvykusios mirties. Maksima nukreipia dėmesį nuo antrinių veiksnių į pradinę sąlygą. Teismai neteisia maitvanagių; jie klausia, kodėl kūnas buvo paliktas kaip maita. Tai teisinis samprotavimas, išreikštas biologiniu tikslumu.
5 prieštaravimas:
Jūsų skaitymas atima moralinę atsakomybę iš tokių imperijų kaip Roma ar Babilonas.
Atsikirtimas:
Ne – jis atima iš jų pirminę atsakomybę. Maksima nepaskelbia imperijų nekaltomis; ji skelbia, kad jos šiame konkrečiame kontekste nepersekiojamos. Atsakomybė tenka tiems, kurie pasirinko kardą ir susikūrė iš savęs lavoną. Būtent taip Šventajame Rašte veikia sandoros teismas: Dievas pirmiausia teisia savo tautą už sąlygas, kurios skatina sunaikinimą.
6 prieštaravimas:
Šis aiškinimas pateisina istorinius žiaurumus kaip neišvengiamus arba priimtinus.
Atsikirtimas:
Jis paaiškina neišvengiamumą be moralinio pritarimo. Įstatymas gali paaiškinti pasekmes jų nepatvirtindamas. Jėzaus mokymas yra prevencinis, o ne pateisinantis. Jis perspėja būtent tam, kad žmonės nepatektų į sąlygas, kai žiaurumai tampa teisiškai nereikšmingi. Paaiškinimas egzistuoja tam, kad būtų išvengta nelaimės, o ne pasiteisinimas po to, kai įvyko faktas.
7 prieštaravimas:
Dangun žengimo (ang. Rapture) ir išplėšimo teologija aiškiai yra biblinė ir plačiai dėstoma.
Atsikirtimas:
Plačiai paplitęs tikėjimas nėra biblinio pagrindo įrodymas. Išplėšimo teologija remiasi Jėzaus teisinių įspėjimų ignoravimu ir išgelbėjimo perkėlimu į spektaklį. Ji moko tikinčiuosius įsivaizduoti dievišką smurtą, tuo pačiu atleidžiant save nuo įstatymo. Jėzaus eschatologija daro priešingai: ji susieja teismą su žmogaus laikysena, o ne su dievišku pertraukimu.
8 prieštaravimas:
Jėzus žada išgelbėjimą ir išteisinimą, o ne nusivylimą.
Atsikirtimas:
Jis žada išgelbėjimą nuo tapimo kalavijų nešėjais, o ne kalavijų nešėjų išgelbėjimą. Išteisinimas priklauso tiems, kurie atsisako smurto, o ne tiems, kurie jį repetuoja. Jėzaus pranašaujamas nusivylimas skirtas ne ištikimiesiems, o tiems, kurie kovos demonstravimą painioja su ištikimybe.
9 prieštaravimas:
Luko žodžiai „vienas paimtas, kitas paliktas“ aiškiai reiškia, kad tikintieji bus paimti į saugią vietą.
Atsikirtimas:
Niekas tekste nerodo išgelbėjimo. Mokiniai klausia, kur įvyksta šis paėmimas, o Jėzus atsako lavonų maksima. Toks atsakymas būtų absurdiškas, jei paėmimas būtų išganymo šaltinis. Paimtasis yra išnešamas į mirties, o ne išlaisvinimo būseną. Skirtumas tarp šių dviejų dalykų yra vidinė orientacija, o ne išorinės aplinkybės.
10 prieštaravimas:
Netikri mesijai yra susiję su doktrininiu apgaulingumu, o ne su smurtu.
Atsikirtimas:
Kiekviename istoriniame kontekste, į kurį Jėzus atkreipia dėmesį, netikri mesijai veda žmones į ginkluotą maištą. Doktrina yra antraeilė. Esminė linija yra požiūris į kardą. Vienintelis Jėzus jį draudžia. Štai kodėl tik jis vienas gali būti laikomas tikmruoju Mesiju. Mūšio laukas yra lakmuso popierėlis.
11 prieštaravimas:
Ši sistema daro Jėzų griežtą ir nejautrų.
Atsikirtimas:
Griežtumas yra gailestingumo forma, kai pavojus yra egzistencinis. Jėzus yra griežtas, nes statymai yra negrįžtami. Kai žmonės tampa lavonais, nebelieka jokio patrauklumo. Įspėjimas yra griežtas, nes praradimas, kuriam jis užkerta kelią, yra visiškas.
12 prieštaravimas:
Jūs pernelyg sisteminate trumpus posakius, kurie turėjo likti atviri apmastymams.
Atsikirtimas:
Atvirumas apmastymams būdingas poezijai, o ne įstatymui. Jėzaus posakiai uždaro galimybes, o ne jas atveria. Jie panaikina pasiteisinimus, išimtis ir apeliacijas. Sistema nėra primesta; ji kyla iš pačių maksimų nuoseklumo.