Kūnas buvo palaidotas be drabužių – nuplautas ir suvyniotas tik į lininius drabužius. Mišnoje (Moed Katan 27b) netgi reikalaujama, kad turtingieji nebūtų laidojami su brangiais drabužiais, kad nebūtų sugėdinti vargšai. Rabinas Gamalielis II sukūrė precedentą, prašydamas būti palaidotas su paprastais lininiais drabužiais.
Tai reiškia, kad jei laidotuvių lininiai drabužiai buvo palikti, Jėzus kape neturėjo drabužių. Tačiau tai nebuvo problema. Jis nepatyrė prisikėlimo kape; veikiau pačią prisikėlimo akimirką jo kūnas buvo perkeltas į kitą erdvėlaikį – konkrečiai į Getsemanės sodą. Kai kūnas dingo, lininiai audiniai ir galvos apdangalas tiesiog tvarkingai nukrito ant žemės veikiant gravitacijai. Jei jis pats juos būtų išvyniojęs, jie būtų likę išsklaidyti.
Kapuose kūno nebebuvo. Tačiau sode kūnas pasirodė aprengtas drabužiais, tinkamais tam konkrečiam erdvės ir laiko momentui. (Tikrai Jėzus nesimeldė Tėvui būdamas nuogas.) Kūnui nereikėjo naujų drabužių – jis tiesiog apsivilko drabužius, jau priklausančius tai realybės akimirkai. Taigi Jėzus galėjo nedelsdamas palikti sodą, niekam jam neparūpinant drabužių.