Kas prikėlė Jėzų? Ar jis pats prisikėlė?

Šis klausimas bus aiškesnis, jei suprasite, kaip iš tiesų veikia prisikėlimas. Jis vyksta ne atgaivinant (pamirškite zombius), o perkeliant. Jėzus tai paaiškino sakydamas, kad: "Kas praranda savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras" (Mt 10, 39). Tai reiškia, kad jūs ne atgaunate gyvybę ir net ne gaunate naują gyvenimą, bet gyvenimą surandate per patį mirties procesą! Kitaip jo nerasite. Gyvenimą randate mirdami dėl Jėzaus Kristaus, o tai reiškia dėl mažutėlio, engiamojo, atstumtojo ir pan. Pats Jėzus Kristus mirė būtent dėl to, todėl ir Jam tai pritaikoma. Ką nors rasti neįmanoma  jei nėra vietos tam. Nėra atradimo, jei nėra kitos vietos. Gyvenimas yra susijęs su vietos sąvoka, todėl galite jį rasti. Būdamas miręs negali savęs pastatyti ant kojų, bet vis tiek gali pakeisti vietą, t.y. persikelti. Kitaip tariant, pats klausimas apie to kas būtent atlieką perkėlimą yra nereikšmingas. Žinoma, Dievas Tėvas perkėlė Jėzų Kristų, tačiau taip pat nesuklysime sakydami, kad Jėzus Kristus pats save perkėlė, t.y. prisikėlė. Praktiniu požiūriu tame nėra didelio skirtumo. Tačiau kur tai turi daug praktinės prasmės, tai suprasti, kad skirtinga vieta turi skirtingą priežastingumą. Todėl niekas, kas miršta ir yra perkeliamas/prikeliamas, iš tikrųjų niekada nepatyrė mirties. Apie mirtį kalbame tik kaip apie techninį terminą, kad suprastume, kaip veikia gyvenimas, tačiau ji neturi mums jokio objektyvaus poveikio. Ir tai yra tikrasis išgelbėjimas per Jėzų Kristų ir tikrasis palengvėjimas mums. Mirtis iš tikrųjų mūsų nepaliečia! Ne labiau nei mirtis kompiuteriniame žaidime turi kokios įtakos begalę gyvenimų turinčiam veikėjui, kuris viską pradeda iš naujo.