Dauguma skaitytojų, nagrinėdami Mato 5:27–30, sutelkia dėmesį į seksualinę etiką. Tai nėra neteisinga, tačiau tai yra antraeilis, o ne pagrindinis dalykas. Kur kas nuoseklesnė, plačiau paplitusi ir struktūriškai dominuojanti tema Jėzaus mokyme yra kova su savarankišku teisumu, atskleidžianti klaidingą saugumo jausmą tiems, kurie mano, kad stovi tvirtai, nes įsivaizduoja save esant „tyrus“, „šventus“ ar „įsakymų laikytis“.
Mato 5:27–30 priklauso būtent šiai teminei srovei.
1. Literatūrinis modelis: Toks pat kaip 5:21–26
Jėzus paima vieną iš pagrindinių įsakymų, jį pacituoja, tada pristato „mažesnį“ vidinį poelgį, o po to pasekmes iškelia kur kas aukščiau nei tas mažesnis poelgis nusipelno – nes Jis neskirsto nuodėmių pagal svarbą, o griauna savarankišką teisumą.
- 5:21–26: Įsakymas = žmogžudystė → vidinis pyktis → tas pats nuosprendžio lygis → savarankiško teisumo kerštas veda į „Geheną“.
- 5:27–30: Įsakymas = neištikimybė → vidinė geismas → tas pats teismo lygis → savarankiškas pasitenkinimas savimi veda į „Geheną“.
Tai yra lygiagrečios dalys.
Jėzus nesako, kad pyktis = žmogžudystė.
Ir Jis nesako, kad geismas = neištikimybė.
Abu šie teiginiai yra absurdiški moraliniai lygiavertiškumai.
Jis sako:
„Jūsų savarankiškas vidinis skaičiavimas – manymas, kad esate saugūs, nes vengiate išorinio veiksmo – yra tai, kas jus traukia link tikro pavojaus.“
Šis perstatymas yra retorinis ir teologinis, o ne moralistinis.
2. Kodėl Jėzus kitur beveik nemini seksualinės moralės
Jei seksualinis tyrumas būtų pagrindinė obsesija, Evangelijos būtų persmelktos tokiais mokymais. Tačiau taip nėra.
Priešingai:
- Jėzus niekada nemoko prostitučių apie seksualinę nuodėmę.
- Jėzus kur kas daugiau kalba apie pinigus, pasipūtimą, smurtą, veidmainystę.
- Jėzus nuolat konfrontuoja fariziejus būtent dėl jų savarankiško teisumo, o ne dėl amoralumo.
Taigi Mato 5:27–30 yra išimtis tik tada, jei jį traktuojame kaip seksualinės moralės klausimą. Kai pradedame jį vertinti kaip pamokymą apie dvasinį ištikimybę, jis puikiai dera prie viso Jėzaus mokymo korpuso.
3. Pagrindinė įžvalga: Svetimavimas Šventajame Rašte = sandoros išdavystė
Hebrajų Biblijoje:
- Svetimavimas veikia kaip idolatrijos metafora (Ozėjas, Jeremijas, Ezechielis).
- Izraelio neištikimybė ≠ seksualinis netinkamas elgesys; tai yra dvasinis neištikimumas.
- Pranašai nuolat tapatina nepagrįstą pasitikėjimą, suskaidytą ištikimybę ir savarankišką pasididžiavimą su neištikimybe Dievui.
Jėzus perima būtent šį simbolinį pasaulį.
Taigi neištikimybė = neištikimybė sandoros santykiams, o ne pirmiausia seksualinis netinkamas elgesys.
Kai Jis pasitelkia neištikimybės vaizdinius, Jis semiasi iš pranašiškų šaltinių:
savimi patenkintas teisumas yra tikrasis išdavystės šaltinis.
4. Tad kas yra „dešinioji akis“ ir „dešinioji ranka“?
Jėzus neteikia tiesioginės programos, kaip išvengti geismo. Net hiperbolė turi būti viduje nuosekli – o vienos akies ar vienos rankos pašalinimas nepašalintų geismo. Ne pašalintų ir abiejų. Ne pašalintų ir smegenų.
Taigi Jėzus negali pateikti moralės „apgaulės“.
Jis nurodo simbolinius organus.
„Dešinioji akis“ (ὁ ὀφθαλμὸς δεξιός)
Biblijos simbolikoje dešinioji akis yra:
- teismo akis
- vertinimo akis
- savęs ir kitų vertinimo akis
- gebėjimas, kuriuo žmogus suvokia save kaip teisų
„Dešinė akis“ yra savarankiško teisumo matymo organas — žvilgsnis, kuris sako:
„Aš nesusidėjau su svetimu, todėl esu saugioje įstatymo pusėje.“
„Dešinė ranka“ (ἡ δεξιὰ χείρ)
Dešinė ranka Šventajame Rašte yra:
- galios ranka
- veiksmo ranka
- moralinio pasiekimo ranka
- ranka, kuria žmogus kuria savo teisumą
Ji simbolizuoja suvokiamą moralinę jėgą.
Taigi dešinioji akis = savarankiškas teisumo suvokimas.
Dešinioji ranka = savarankiškas teisumo įgyvendinimas.
Būtent tai turi būti „nupjauta“ arba „išplėšta“.
Ne akys. Ne rankos.
Bet religinio pasididžiavimo organai.
5. Kodėl tik viena akis ir viena ranka? Nes pašalinti reikia tik vieną
Pagalvokime: jei mokymas būtų apie geismo pašalinimą, vienos akies būtų visiškai nepakankamai. Bet jei mokymas yra apie savarankiško teisumo pašalinimą, tuomet:
- Tau reikia prarasti tik tą „teisingąją“—tą, kuri simbolizuoja tavo teisumą, tavo moralinį pasididžiavimą, tavo pakankamumo iliuziją.
- Pakanka prarasti tą vieną, kad būtum išgelbėtas.
Jėzus teigia, kad vienas nuoširdaus nusižeminimo veiksmas, vienas savarankiškumo pozicijos žlugimas, užkerta kelią kur kas didesniam dvasiniam neištikimybės aktui—neištikimybei, kai pasitikite savimi.
6. Kodėl suskaidymas pašalina geismą (psichologinis aspektas)
Ši pastaba yra psichologiškai teisinga ir dvasiškai gili:
„Suskaidytas, atgailaujantis, sielvarto apimtas žmogus jau nusižemina iki tokios būsenos, kai geismingas žvilgsnis netgi neįmanomas.“
Būtent taip.
Poreikių hierarchija žlunga žemyn.
Kai žmogaus dvasinis pamatas dreba – kai jis bijo atsiskyrimo nuo Dievo – seksualinės fantazijos yra paskutinis dalykas, apie kurį jis galvoja.
Tai nėra atsitiktinumas. Jėzaus simbolinis mokymas veikia būtent todėl, kad atitinka gilią psichologinę tiesą:
Pasididžiavimas gimdo geismą.
Suskaidymas jį nuginkluoja.
Taigi raginimas „išplėšti dešinę akį“ reiškia:
Atsikratyk iliuzijos, kad esi teisus. Prarask savo moralinį pasitikėjimą savimi. Leisk, kad netikra tapatybė būtų sunaikinta.
Geismo problema išsisprendžia savaime, nes pašalinamas gilesnis vėžys – savarankiškumo dvasia.
7. Kodėl tai natūraliai veda prie ištraukos apie skyrybas
Vėl visiškai teisinga.
Mokymas apie skyrybas pirmiausia nėra apie žmogiškąją santuoką; tai yra parabolė apie sandoros ištikimybę.
- Fariziejai lengvabūdiškai „skyrybiauja“ su Dievu.
- Jie lengvai sulaužo ištikimybę.
- Jie teisėtai pateisina save.
- Jie tiki, kad teisumas susideda iš techninio teisingumo, o ne dvasinio ištikimybės.
Skyrius apie geismą ir neištikimybę pereina į skyrių apie skyrybas būtent todėl, kad tikroji tema yra ištikimybė sandorai, o ne anatomija ar seksualiniai impulsai.
Santrauka: Ką Jėzus iš tikrųjų sako
Štai šios ištraukos tikroji teologinė struktūra:
- Jūs manote, kad neištikimybė yra išorinis seksualinis išdavystės aktas.
- Tačiau dvasinė neištikimybė prasideda nuo savarankiško teisumo širdyje – gerokai prieš bet kokį veiksmą.
- Todėl sunaikinkite savarankiškumo organą, net jei tai jums kainuotų „dešinę akį“ ar „dešinę ranką“.
- Geriau prarasti savo išdidžiąją dalį, nei būti sunaikintam Gehenoje, skirtoje savarankiškiems.
Seksualinė moralė yra simbolis.
Savimi patenkintas širdies požiūris yra tikslas.
Sandoros ištikimybė yra gilesnė prasmė.