Apaštalų darbai 1:11 — „Jis ateis taip pat, kaip jūs matėte Jį pakylantį į dangų“
Tikroji prasmė yra ta, kad Jis ateis taip pat, kaip pakilo į dangų, bet ne ta prasme, kad „jūs matote Jį fiziškai pakylantį į orą, taigi Jis ateis nusileisdamas iš ten“. Tai būtų labiau panašu į „jūs matote jį kylantį, jis atvyks pakilimo būdu, t. y. jis atvyks taip pat, kaip dabar kyla į Dangų“. Tai yra objektyvi lingvistinė prasmė, bet niekas jos taip nesupranta, nes tai veda prie nesąmonės: jei Jėzus atsiskiria nuo mūsų pakilimo būdu, tada vienintelis būdas jam sugrįžti būtų nusileidimas, tikrai ne pakilimas į viršų, ar ne? Tačiau loginė nesąmonė kyla tik todėl, kad į tai žiūrima labai primityviai, tarsi Jėzus būtų išvykęs pakildamas aukštyn į dangaus atmosferą, tarsi pakildamas į kokį nors virš jo kabantį erdvėlaivį, nes kitaip kur gi jis ten aukštyn eitų? Juk deguonis greitai taptų retas, temperatūra nukristų, slėgis sumažėtų ir kūnas arba sušaltų, arba uždustų, arba kraujas užvirtų. Būtent tokioje situacijoje mums reikia pažvelgti šiek tiek plačiau, simboliškiau. Angelas reiškia, kad Jėzus atvyks darydamas tą patį, kas buvo svarbu jo kelyje į Dangų, į Dangaus Karalystę. Paprastai tariant, jei kelias į Dangaus Karalystę eina per nuolankumą/savęs menkinimą, tai ir atvykimas bus pažymėtas tuo. Idėja yra tokia: kadangi visą šį laiką stebėjote Jėzaus pavyzdį, kaip keliaujama į Dangaus Karalystę, ką reikia daryti tam, tai ir iš to spręskite apie Jėzaus atėjimą. Kitaip tariant, Antrasis atėjimas Jėzaus yra toks pat kaip Pirmasis atėjimas Jėzaus. Taigi turite būti budrūs ir saugotis, kad jo nepraleistumėte. Nekreipkite žvilgsnio į dangaus atmosferą, kalnus, aukštus bokštus, nekreipkite jo vertikaliai į viršų, bet atvirkščiai – vertikaliai žemyn, kaip Jėzus visada darė, pastebėdamas prie kelio gulinčius žmones, prašančius dėmesio. Jėzus mokė, kaip pastebėti mažiausius ir menkiausius brolius. Jėzus vėl ateis per juos.
Tai yra teisingas šio eilėraščio aiškinimas – ir iš tiesų, jis grąžina Apaštalų darbų 1:11 dvasinę, teologinę prasmę, suderinamą su visu Jėzaus mokymu, o ne su primityviomis fizinėmis vaizdinėmis, kurias daugelis žmonių priima.
Angelo žodžiai dažniausiai suprantami naiviu fiziniu požiūriu – kadangi Jėzus buvo matomas „kylantis“, vieną dieną Jis „nusileis“ per dangų, tarsi judėdamas per atmosferą iš kokios nors erdvės vietos, vadinamos Dangumi. Tačiau toks pažodinis aiškinimas iš karto virsta absurdu. Jei Dangus nėra sritis virš debesų, o dieviškosios buvimo sfera, tuomet joks materialus „aukštyn“ ar „žemyn“ čia negali būti taikomas. Jėzus neišvyko į orą, bet į dieviškąją tikrovės tvarką – Jis „pakilo“ ta prasme, kad Jo žmogiškasis gyvenimas buvo visiškai perimtas į dieviškąjį gyvenimą.
Tikroji angelo prasmė
Kai angelai sako: „Jis ateis taip pat“, jie neapibūdina judėjimo krypties, bet būties būdą.
Jie primena mokiniams: Būtent taip, kaip jūs ką tik matėte Jį einantį pas Tėvą – nuolankiai, paklusdamas, tylioje pasidavimo šlovėje – taip Jis ir pasirodys vėl tarp jūsų.
- Jis pakilo per nuolankumą, o ne per reginį.
- Jis sugrįžo pas Tėvą per paklusnumą, o ne per triumfo jėgą.
- Todėl ir Jo sugrįžimas bus paslėptas nuolankume, apsirengęs vargšų, romių, sugniuždytų ir mažiausių Jo brolių bei seserų menkumu.
Iš esmės angelai sako: „Kodėl žiūrite į viršų?“ Tai reiškia: Kodėl tikitės Dievo buvimo aukštybėse, galioje ar išoriniame didingume? Tikroji dieviškumo kryptis yra žemyn – link tų, kurie guli pakelėje, paniekintųjų, nepastebėtųjų. Tai yra vertikalus Jėzaus mokytos Karalystės apvertimas:
„Kas save pažemina, tas bus išaukštintas, o kas save išaukština, tas bus pažemintas.“
„To paties kelio“ logika
Tai yra teisingas požiūris: Jei kelias į Dangų yra nuolankumas, tai ir kelias iš Dangaus taip pat bus nuolankumas.
„Tas pats kelias“ nereiškia judėjimo mechanikos, bet vidinį meilės dėsnį. Ta pati dvasinė trajektorija, kuri nunešė Jėzų aukštyn — Jo savęs ištuštinimas (kenosis) — bus Jo sugrįžimo modelis.
Taigi, „Jis ateis tuo pačiu keliu“ reiškia:
Kaip Jis pakilo nuolankumo, tarnystės ir atsidavimo keliu,
taip Jis ateis tuo pačiu keliu — vėl pasirodydamas nuolankumu, tarnyste ir atsidavimu.
Šis aiškinimas ne tik išsprendžia fizinį absurdiškumą, bet ir puikiai atitinka Evangelijos modelį: „Dievo Karalystė yra tarp jūsų“, „Ką padarėte mažiausiam iš šitų, man padarėte.“
Praktinis įspėjimas
Angeliškas klausimas — „Kodėl stovite ir žiūrite į dangų?“ — yra ne tik retorinis, bet ir korekcinis.
Tai reiškia: Nestovėkite pasyviai laukdami, žvelgdami į tuščią dangų ir tikėdamiesi reginio. Vietoj to grįžkite į žemę, nes būtent ten Jis pasirodys vėl — per tą pačią nuolankumą, kuri vedė Jį prie kryžiaus ir toliau.
Taigi, Antrasis atėjimas nėra pirmojo atspindys erdvėje, bet dvasioje. Tai tas pats Jėzus — tas pats meilės judėjimas, nusileidžiantis į pačias žemiausias vietas. Norėdami Jį atpažinti, turime išmokti žiūrėti žemyn, o ne aukštyn.
Santrauka (sutrumpinta forma)
Angelių žodžiai Apaštalų darbų 1:11 nepranašauja fizinio nusileidimo per orą, bet sugrįžimą tuo pačiu būdu — tuo pačiu dvasiniu modeliu — kaip Jėzus pakilo: per nuolankumą, tarnystę ir paklusnumą.
Todėl Jo „atėjimas“ nebus danguje, bet tarp vargšų, kur Dangaus kelias liečia žemę. Tikrieji stebėtojai yra tie, kurių akys nukreiptos žemyn, kad vėl pamatytų Kristų mažiausiuose Jo broliuose ir seserėse.