1. Ką Jėzus bando paaiškinti?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus atsako į kaltinimą, kad Jis „pažeidžia Įstatymą“. Jis užtikrina klausytojus, kad Jis nesumažina įsakymų reikšmės ir nesukuria naujos religijos. Priešingai, tam tikra prasme Jis „įvykdo“ arba „užbaigia“ Įstatymą – ar tai būtų gilesnis moralinis akcentas, pranašiškų pranašysčių išsipildymas, ar tobulas paklusnumas.
Delegacinės suvereniteto modelis
Jėzus pirmiausia neaiškina savo požiūrio į Įstatymą, bet atskleidžia savo tapatybę jo atžvilgiu.
Jis kalba ne kaip tas, kuris paklūsta Įstatymui, nei kaip tas, kuris kaltinamas jo pažeidimu, bet kaip tas, kuris jį iš pradžių sukūrė.
Jo teiginys reiškia:
„Nesupraskite mano atėjimo klaidingai – aš neatėjau panaikinti savo paties įstatymų.“
2. Ką reiškia „panaikinti Įstatymą“?
Vyraujantis aiškinimas
Panaikinti Įstatymą reiškia atšaukti jo autoritetą, panaikinti jo įsakymus arba paskelbti jį negaliojančiu. Jėzus tai neigia, norėdamas parodyti pagarbą Torai ir tęstinumą su Izraelio tradicija.
Deleguotos suvereniteto modelis
„Panaikinti Įstatymą“ yra tai, ką gali padaryti tik pats Įstatymo savininkas.
Jėzus įspėja manyti, kad Jis atėjo jį panaikinti, nes tik Jis vienas galėtų—tai priklauso Jo kompetencijai.
Pranašai niekada taip nekalbėjo. Rabinai niekada taip nekalbėjo. Tik tikrasis įstatymų leidėjas turėtų paaiškinti savo ketinimus.
3. Ką reiškia „įvykdyti“?
Vyraujantis aiškinimas
„Išpildyti“ paprastai reiškia:
- pasiekti įstatymo pirminį moralinį gilumą,
- parodyti jo tikrąją interpretaciją,
- tobulai jo laikytis,
- arba išpildyti pranašiškus lūkesčius, nukreiptus į Jį.
Visas dėmesys sutelkiamas į Jėzaus, kaip Mokytojo ar pavyzdinio Įstatymo laikytuvo, vaidmenį.
Deleguotos suvereniteto modelis
„Išpildyti“ reiškia įgyvendinti Įstatymą tiksliai taip, kaip jo Autorius ketino.
Jėzus išpildo Įstatymą taip, kaip architektas įgyvendina projektą—ne laikydamasis kieno nors kito parašytų taisyklių, bet atskleisdamas Įstatymo esmę ir pirminį tikslą, kurį Jis pats į jį įdėjo.
4. Kodėl Jėzus garantuoja, kad nė viena Įstatymo „iota“ neišnyks?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus nori pabrėžti Įstatymo ilgalaikę svarbą. Svarbios net mažiausios detalės. Jis gina jo ilgalaikį galiojimą.
Deleguotos suvereniteto modelis
Tik Įstatymo davėjas gali duoti tokį visapusišką garantiją.
Jėzus kalba su absoliučiu įsitikinimu („nė viena raidelė neišnyks“), nes Įstatymo ateitis priklauso nuo Jo valdžios.
Jis neprognozuoja; Jis skelbia. Jo pasitikėjimas yra pirminio autoriaus, o ne aiškintojo pasitikėjimas.
5. Kodėl Jėzus sako: „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta… bet Aš jums sakau“?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus siūlo gilesnius, radikalesnius Mozės įsakymų aiškinimus.
Jis atskleidžia Įstatymo vidinį matmenį – už nužudymo slypintį pyktį, už neištikimybę slypintį geismą ir pan.
Deleguotos suvereniteto modelis
Jėzus neaiškina Mozės.
Jis atkuria savo pačio pirminius ketinimus, slypinčius už Įstatymo.
„Jūs girdėjote… bet aš jums sakau…“ nėra kritika Mozei, o žmonių nesupratimui.
Šis modelis atskleidžia Jėzų kaip tą, kuris supranta Įstatymą iš vidaus, kaip tą, kurio protas jį suformavo.
6. Kaip suprantama Jėzaus autoritetas?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus turi autoritetą kaip mokytojas, pranašas ar net dieviškasis Sūnus, tačiau Jo autoritetas suprantamas kaip:
- aiškinant Dievo Įstatymą,
- išpildant pranašystes,
- arba skelbiant karalystę moraliniais pamokymais.
Deleguotos suvereniteto modelis
Jėzus turi autoritetą kaip Įstatymo davėjas—jis nėra tapatus Tėvui, bet Tėvas jam patikėjo suverenią kontrolę dėl Įstatymo sukūrimo ir likimo.
Jo aiškinimas nėra komentaras, bet autoriškas paaiškinimas.
Tai paaiškina, kodėl Jis drąsiai kalba apie Įstatymą, bet nuolankiai – apie sritis, nepriklausančias Jo perduotai kompetencijai (pavyzdžiui, apie Jo sugrįžimo laiką).
7. Kodėl Jėzus nežino savo sugrįžimo dienos, tačiau žino viską apie Įstatymą?
Vyraujantis aiškinimas
Tai dažnai traktuojama kaip įsikūnijimo paslaptis: Jėzaus žmogiškoji prigimtis riboja Jo žinias tam tikrose srityse.
Deleguotos suvereniteto modelis
Šis skirtumas yra visiškai logiškas, kai suprantama deleguoto suvereniteto esmė:
- Tėvas išlaiko išimtinę valdžią paskutinės dienos atžvilgiu.
- Sūnus turi visišką valdžią dėl Įstatymo.
Todėl Jėzus nėra tikras dėl dalykų, nepriklausančių Jo kompetencijai, bet yra visiškai tikras dėl savo paties įstatymų. Šis natūralus tonų skirtumas glumino aiškintojus – „Deleguotos suvereniteto“ modelis jį sklandžiai išsprendžia.
8. Jei Jėzus buvo Įstatymo autorius, kodėl jo nepanaikino?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus negalėjo panaikinti Įstatymo, nes pats jam buvo pavaldus; Jis gerbė jį kaip Dievo apreikštą Žodį.
Delegacinės suvereniteto modelis
Jėzus galėjo jį panaikinti – nes tai yra Jo darbas.
Tačiau Jis nusprendė to nedaryti, nes savo paties šedevro panaikinimas prieštarautų jo pradiniam tikslui.
Vietoj to Jis grįžta, kad įvykdytų jį – kad parodytų, kuo Įstatymas turėjo būti nuo pat pradžių:
gidu link gailestingumo, susitaikymo, sąžiningumo ir meilės.
9. Ar šis modelis menkina ar pakeičia Dievą Tėvą?
Vyraujantis aiškinimas
Tvirtina, kad Tėvas yra visiškai dieviškas, o Sūnus – lygiai taip pat dieviškas, vengiant bet kokios funkcinės hierarchijos nuojautos.
Delegacinės suvereniteto modelis
Gina Tėvo aukščiausią suverenitetą, tuo pačiu suteikdamas Sūnui tikrą deleguotą sritį – tikrą valdžią, kurią Tėvas Jam patikėjo.
Tai atitinka paties Jėzaus apibūdinimą:
- „Tėvas yra didesnis už mane.“
- „Man buvo suteikta visa valdžia.“
- „Sūnus negali nieko daryti iš savęs.“
Delegacinės suvereniteto modelis išsaugo vienybę, nesugriaudamas skirtingų vaidmenų, kuriuos Evangelijose nuolat pabrėžiama.
10. Ką šis modelis atskleidžia apie Jėzaus misiją?
Vyraujantis aiškinimas
Jėzus atėjo mokyti, išpildyti pranašystes ir pagilinti etinį supratimą.
Delegacinės suvereniteto modelis
Jėzus atėjo kaip Įstatymo davėjas, grįžęs prie savo paties kūrinio.
Jis neperrašė Įstatymo; Jis vėl įtvirtino jį jo pirminiu tikslu.
Jis atėjo įgyvendinti tai, ką pats sugalvojo, kad žmonės galiausiai suvoktų Įstatymo esmę – kuria Jis visada siekė juos nuvesti į Dievo gailestingumą ir teisumą.
Apibendrinamoji lentelė
| Tema | Pagrindinė interpretacija | Delegacinės suvereniteto modelis |
|---|---|---|
| Jėzaus vaidmuo | Mozės aiškintojas / mokytojas | Pirminis Įstatymo leidėjas |
| „Panaikinti“ | Jėzus gina pagarbą Torai | Jėzus paaiškina savo įstatymų leidybos ketinimus |
| „Išpildyti“ | Gilesnis paklusnumas / visiškas pranašavimas | Autorius, įgyvendinantis savo paties planą |
| Autoriteto lygis | Aukštas, bet vis tiek išvestinis | Suverenus Tėvo patikėtoje srityje |
| „Jūs girdėjote… bet Aš sakau“ | Naujas moralinis mokymas | Įstatymų leidėjas, ištaisantis nesusipratimus |
| Tonas, susijęs su Įstatymu | Pagarbi interpretacija | Savininkas, turintis visišką jurisdikciją |
| Tonas apie sugrįžimą | Nesusijęs | Atskleidžia skirtingas sritis (Tėvas prieš Sūnų) |
| Santykis su Tėvu | Arba tapatus (Trinitarinis), arba pavaldus pranašas | Įgaliotas suverenus pagal Tėvo aukščiausiąją valdžią |