Hospitality

Diskusijos apie svetingumą, šeimininkus ir priėmimo reikšmę Evangelijose

1-as prieštaravimas

„Marija ir Marta aiškiai kalba apie kontempliaciją, o ne veiksmą. Jėzus moko vidinio dvasingumo, o ne socialinių vaidmenų.“

Atsakymas

Šis prieštaravimas daro prielaidą, kad Marija ir Marta vertinamos kaip mokinės. Tačiau tekste jos pristatomos kaip šeimininkai, o ne kaip misiją vykdantys pasekėjai. Jėzus yra jų namuose. Klausimas ne apie tai, kaip mokiniai turėtų elgtis, o apie tai, kaip reikėtų priimti svečią nuo Dievo.

Praktinis vadovas: Gyvenimas su gležnu Mesiju

1 žingsnis. Ieškokite nepastebimų

Sąmoningai pasisveikinkite arba pagerbkite asmenį, kuris paprastai yra ignoruojamas (valytoją, kasininką, benamio kaimyno, tylų bendradarbį).

Pasakykite ką nors malonaus ar pagarbaus.

Atminkite: „Ką padarėte mažiausiems, padarėte man.“

2 žingsnis. Rinkitės gailestingumą, o ne išdidumą

Kai kas nors jus įskaudina menka prasme (užkerta kelią eismui, kalba šiurkščiai), atsispirkite pagundai atsikirsti.

Verčiau tyliai melskitės: „Viešpatie, padėk man parodyti tokį gailestingumą, kokį man parodei.“

Rojus anapus sensualizmo: permąstant jaunystės, motiniško maitinimo ir amžinojo gyvenimo vaizdinius Korane

Tradicinis populiarus Rojaus įsivaizdavimas dažnai redukuoja Korano pomirtinio gyvenimo aprašymus iki tobulo juslinio pasitenkinimo karalystės. Sodai, upės, draugai, perpildytos taurės ir jaunatviškas grožis dažnai interpretuojami per labai pažodinę ir erotinę prizmę. Vis dėlto tokie skaitymai kelia didelių konceptualių sunkumų, kai pradedama atidžiai apmąstyti paties amžinojo gyvenimo prigimtį.

Greitoji gynyba: svetingumas, šeimininkai ir priėmimas Evangelijose

1. Oponento teiginys: Marija ir Morta yra apie kontempliaciją, o ne veiksmą.

Atsakymas: Ne. Jos yra šeimininkės, o ne mokinės. Jėzus svetingumą vertina labiau: klausymasis yra svarbesnis už tarnavimą.

2. Oponento teiginys: Marta barama už nerimą.

Atsakymas: Nerimas yra simptomas. Problema – netinkamas svetingumas – daug užduočių, o ne viena būtina.

3. Oponento teiginys: Marija giriama už vidinį dvasingumą.

Atsakymas: Ji giriama už priėmimą. Ji klausosi svečio žinios – tai pagrindinė šeimininko pareiga.

Ne kiekvienos atviros durys yra tikrai svetingos

Nebuvau vienas iš Dvylikos, bet sekiau Jėzumi – kartais pakankamai arti, kad girdėčiau, kartais tik tiek, kad matyčiau, kas atidarė duris, o kas ne. Pradedi pastebėti dėsningumus, kai pakankamai ilgai vaikštai keliais.

Žmonės mano, kad keliavome, nes neturėjome kur miegoti. Tai netiesa. Keliavome, nes turėjome ką pasakyti. Jei mums būtų rūpėjęs komfortas, būtume likę namuose, kaip ir visi kiti. Sąmoningai mažai nešėmės. Ne todėl, kad mėgavomės alkiu, o todėl, kad pilnas krepšys uždaro duris. Tuščia ranka juos kviečia.

Klausymasis prieš tarnaujant

Broliai ir seserys, išgirdę žodį „svetingumas“, dauguma mūsų iš karto pagalvojame apie maistą, jo ruošimą, pastangas, kaip žmonėms suteikti komforto jausmą. Įsivaizduojame užimtą virtuvę, švarų stalą ir nerimą, kai norime, kad viskas būtų tobula. Mūsų galvoje svetingumas yra tai, ką darome savo rankomis. Tačiau Jėzaus pasaulyje svetingumas turėjo gilesnę tvarką, savotišką paslėptą hierarchiją – ir jei jos nepastebime, nepastebime to, ką Jėzus iš tikrųjų giria ir taiso kai kuriose garsiausiose Evangelijų scenose.

Kai svečias įvertina šeimininką: svetingumas ir vertingumas Evangelijose

Evangelijų pasaulėvaizdyje žmonės neturėjo vienos, statiškos tapatybės. Jie keisdavo vaidmenis priklausomai nuo aplinkybių, o du svarbiausi vaidmenys buvo svečio ir šeimininko. Šie vaidmenys buvo ne tik socialiniai mandagumai, bet ir turėjo teologinį svorį. Žmogus vienu metu galėjo būti svečias, o kitu – šeimininkas, ir kiekvienas vaidmuo turėjo lūkesčių, įsipareigojimų ir vertingumo kriterijų. Nesugebėjimas atpažinti šios vaidmenimis pagrįstos struktūros lėmė, kad daugelis Evangelijų scenų buvo moralizuojamos vidujai, o ne suprantamos struktūriškai.

„Gerojo samariečio“ istorijos rekonstrukcija

Čia pateikiama „Gerojo samariečio“ istorijos rekonstrukcija, kuri iš tiesų atkuria moralinę įtampą ir istorinį realizmą, kurių daugelis šiuolaikinių skaitytojų nepastebi, kai šią parabolę supaprastina iki bendro pobūdžio žinutės „būk malonus nepažįstamiesiems“.

Hospitality