1. βαπτίζω (baptízō)
Tiesioginė reikšmė: panardinti, įmerkti, visiškai įmerkti
Biblinė potekstė: visiškas panardinimas; ne apšlakstymas ar nuplovimas
Vaidmuo šiame modelyje:
Šis žodis rodo, kad krikštas buvo visiškas panardinimas, o ne simbolinis apšlakstymas. Jo pirminė prasmė patvirtina mintį, kad Jono krikštas buvo skirtas užgesinti vidinę pasididžiavimo ugnį, visiškai „paskandindamas“ senąjį „aš“. Tas pats žodis vartojamas apibūdinti krikštą vandeniu, Dvasia ir ugnia, o tai rodo, kad visos trys formos yra panardinimo patirtis.
2. βάπτισμα (báptisma)
Tiesioginė reikšmė: panardinimas, panardinimo veiksmas arba rezultatas
Biblinė niuansė: užbaigtas arba formalus krikšto įvykis
Vaidmuo šiame modelyje:
Nurodo patį krikštą kaip atliktą veiksmą. Vartojamas apibūdinti Jono krikštą vandeniu, taip pat pasitaiko kontekstuose, kuriuose pabrėžiamas įsipareigojimas ar perėjimas. Trijų panardinimų modelyje báptisma taikomas trims galimiems panardinimams — vandeniu, Dvasia ir ugnimi — kaip moralinės ir dvasinės nuostatos pasekmėms.
3. ἐξομολογέομαι (exomologéomai)
Tiesioginė reikšmė: sutikti su; kalbėti tą patį; prisipažinti, pasiduodant kaltinimui
Biblinė niuansė: viešas, nuoširdus pripažinimas; teisinis prisipažinimas
Vaidmuo šiame modelyje:
Šis terminas yra pagrindinis. Jis nereiškia paviršutiniško nuodėmių išvardijimo. Tai reiškia sutikimą su kaltinimu, kurį išsakė Jonas. Todėl atgaila yra veiksmas, kuriuo atsisakoma savo gynybos, atsisakoma pasididžiavimo ir nusižeminama. Tai atitinka idėją, kad atgaila yra ne tiek elgesio katalogavimas, kiek atsisakymas savęs pateisinimo.
4. μετάνοια (metánoia)
Tiesioginė reikšmė: nuomonės pasikeitimas; vidinės orientacijos transformacija
Biblinė potekstė: atgaila, širdies perorientavimas į Dievą
Vaidmuo šiame modelyje:
Metanoia nėra kaltės jausmas ar moralinis tvarkingumas; tai yra gilus vidinis poslinkis, leidžiantis užgesinti „savęs teisumo ugnį“. Tai vartai į nuolankumą, atleidimą ir neteisimą. Jono konfrontacinis pamokslavimas buvo skirtas išprovokuoti metanoia – tikrą vidinį pasidavimą.
5. ἄφεσις (áphesis)
Tiesioginė reikšmė: atleidimas, paleidimas, išsiuntimas
Biblinė niuansė: atleidimas; išlaisvinimas iš moralinės skolos
Vaidmuo šiame modelyje:
Atleidimas Jėzaus mokyme visada siejamas su atsisakymu – ta pačia vidine išlaisvinimo rūšimi, kuri prasideda atgailoje. Šiame modelyje nuolankumas veda prie atleidimo, atleidimas – prie neteisimo, o neteisimas – prie dvasinio saugumo. „Aphesis“ apibūdina tą išlaisvinimo veiksmą.
6. πνεῦμα (pneûma)
Tiesioginės reikšmės: vėjas, kvėpavimas, dvasia
Biblinė niuansė: Šventoji Dvasia; dieviškasis kvėpavimas; nematerialusis transformacijos veiksnys
Vaidmuo šiame modelyje:
Jėzaus „krikštas Dvasia“ yra panardinimas į pneuma, kas pažodžiui reiškia vėjas arba kvėpavimas. Tai švelnus panardinimas, kuris atvėsina širdį ir pakelia nuolankiuosius. Pneuma yra Jėzaus transformuojančio krikšto „esmė“, vandens atitikmuo ir ugnies priešingybė.
7. πῦρ (pŷr)
Tiesioginė reikšmė: ugnis
Biblinė niuansė: teismas, apvalymas, sunaikinimas arba viską sudeginanti aistra
Vaidmuo šiame modelyje:
Krikštas ugnimi nėra Dievo savavališkas baudimas; tai pasineriimas į savo vidinę ugnį, jei atgaila atmetama. Pasipūtimas ir nesugebėjimas atleisti sukuria karštį, kuris galiausiai viską sudegina. Todėl „pyr“ simbolizuoja pačių sukurtą teismą. Tai natūrali pasekmė, kai atmetamas vanduo ir Dvasia.
8. ζύμη (zýmē) (neprivaloma, bet svarbi)
Tiesioginė reikšmė: raugas, mielės
Biblinė potekstė: dažnai metafora, reiškianti korupciją, veidmainystę ar pasididžiavimą
Vaidmuo šiame modelyje:
Jėzus įspėja apie fariziejų „raugą“. Šiame kontekste raugas atitinka vidinę ugnį – savaime besiplečiančią subtilią jėgą, kuri auga širdyje, jei jos neužgesina atgaila.
9. καρδία (kardía)
Tiesioginė reikšmė: širdis (kaip vidinis „aš“)
Biblinė potekstė: minties, troškimų, moralinių veiksmų centras
Vaidmuo šiame modelyje:
Jėzus visas moralines sąlygas sieja su širdimi, o ne su ritualiniu nešvarumu. Krikšto prasmė susijusi su kardía transformavimu — jos ugnies atšaldymu, pasididžiavimo sušvelninimu ir jos atvirumo Dvasios vėjui suteikimu.
10. ὀργή (orgḗ)
Tiesioginė reikšmė: karštis, pyktis, intensyvi aistra
Biblinė niuansė: dieviškasis teismas, bet taip pat ir žmogiškasis pyktis
Vaidmuo šiame modelyje:
Jonas įspėja apie „artėjantį pyktį“. Šis terminas taip pat reiškia karštį—tai sustiprina aiškinimą, kad tikrasis pavojus yra vidinis, pačio žmogaus sukeltas pasididžiavimo ir pykčio karštis. Krikštas atvėsina ir užgesina šią karštį, kol ji netampa viską sudeginančia.
11. ὑποτάσσω (hypotássō)
Tiesioginė reikšmė: paklusti, pasiduoti
Biblinė niuansė: savanoriškas savo pretenzijų atsisakymas
Vaidmuo šiame modelyje:
Atgaila reikalauja „pasiduoti“ – leisti sau būti pažemintam tiek žodžiu (sutinkant su kaltinimu), tiek fiziškai (būnant panardintam). Žodis „hypotassō“ atspindi laikyseną, reikalingą tikram atgailavimui.