Viešpaties perspėjimas apie karus, žemės drebėjimus ir badą niekada nebuvo teroro tvarkaraštis, o žmogaus būklės portretas.
Šie dalykai vyksta kiekvienu amžiumi, nes kiekvienas amžius gyvena ant apreiškimo ribos.
Pasaulis visada dreba, ir kiekviename drebulyje Kristus jau gali būti arti.
„Ženklai“ nėra Jo vėlavimo pavojaus signalai, o kvietimai pastebėti Jo buvimą drebėjimo viduryje – sąžinės drebėjimų, gailestingumo troškimo, baimės audrų.
Kiekvienas tikrumo žlugimas yra dar vienas Karalystės gimimo skausmas, kiekviena užuojautos akimirka – tylus atėjimas.
Pabaiga yra ne data, o vartai: akimirka, kai širdis pamato šventumą ten, kur pasaulis mato tik chaosą.
Taigi Antrasis atėjimas nėra toli, nes pasaulis niekada nenustoja drebėti – ir Jis niekada nenustoja ateiti.